Kaudeksiniai augalai – charakteringo veido gyventojai

Ne visiems iš karto pavyksta prisijaukinti šiuos keistuolius. Iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti šiek tiek susiraukę, keistai šokantys vazone ar norintys jame prigulti. Tačiau jeigu galvojate, kad augalų auginimas yra gana nuobodus reikalas, nes šie, skirtingai nei katės ar šunys, nelabai ką ir priveikia rymodami ant palangės, kaudeksiniai augalai yra kaip tik jums!  Su šiais ekscentrikais tikrai nebus nuobodu. 

Kas jie tokie?

Lotyniškai žodis caudex reiškia medžio kamieną. Todėl kaudeksiniais vadinami augalai, kurie kaupia maisto ir vandens atsargas sustorėjusiuose medėjančiuose stiebuose ar šakniagumbiuose. Dėl šios priežasties savo gimtinėje jie gali toleruoti dideles sausras. Šios kaudeksų savybės reiktų nepamiršti ir auginant juos namuose. Perlaistyti jie ima ruduoti, pūva šaknys. Todėl lieti reiktų saikingai. Vazone auginamų kaudeksų sustorėjusios šaknys iškeliamos virš substrato. Tai ne tik stilingai atrodo, bet ir apsaugo augalą nuo puvinio.

Kaudeksai kaip ir medžiai meta lapus

Niekada anksčiau nesusidūrus su kaudeksiniais augalais, nerimą gali kelti ir tai, kad, dažnai, ant jų keistų stiebų – nei vieno lapelio! Bet neapsigaukite, tai visai ne dėl to, kad jie kuo nors nepatenkinti. Kaudeksiniai augalai numeta savo lapus, kai ruošiasi žiemos miegui. Dėl to jiems reiktų suteikti tinkamas sąlygas – ramybės periodu jų nelaistyti ir, esant galimybei, pernešti į vėsesnę patalpą. Šiam periodui pasibaigus ir kaudeksui sužaliavus, galima ir vėl taikyti įprastą priežiūrą.

Tokių augalų rūšių yra visa galybė, kelios iš jų gyvena ir pas mus – Pievose.

Paprastasis tinūtras (lot. adenium obesum)

Tikrasis grožis atsiskleidžia šiam augalui pražydus, ne veltui jis dar vadinamas dykumų rože. Tinūtrai džiugina įvairiausiomis žiedų spalvomis, tačiau kartais, norint jų sulaukti, gali prireikti dirbtinio apšvietimo, nes saulės šviesos šiems augalams Lietuvoje dažnai neužtenka. Visgi, vasaros atostogas tinūtras norėtų leisti lauke, iš pradžių kelias savaites pamažu pratinamas prie saulės. 

Šis augalas mėgsta gausų bet retą laistymą. Ramybės periodu, jei nukrinta dalis ar visi lapai, leiskite jam pailsėti ir laikykite sausai. Atėjus pavasariui ir pasirodžius pirmiems lapeliais, vėl galima pradėti po truputį laistyti. Visos augalo dalys labai nuodingos, šio augalo gimtinėje jie buvo naudojami strėlėms užnuodyti. Todėl persodindami ar genėdami šį augalą būkite atsargūs.

Vaistinis braivėlis (lot. Jatropha podagrica)

Šis keistuolis neapsisprendėlis „žaisdamas” dažnai gali suklaidinti savo šeimininkus. Vasaros metu, ypač augdamas tamsesnėje vietoje, labai subujoja ir gali užauginti delno dydžio lapus. Vėliau, lyg užpykęs, visus juos numeta ir ramiai rymo vazone. Po kiek laiko sugalvoja išleisti koralus primenantį oranžinį žiedelį. Jam nukritus, braivėlis prisimena, kad gal jau laikas užauginti vieną kitą lapą. Ir taip šis augalas „žaidžia” ištisus metus. Būtent dėl šių jo savybių niekada nebūna nuobodu!

Braivėliai mėgsta dažną laistymą, tačiau negali pakęsti užsistovėjusio vandens, todėl persodinant reiktų rinktis laidų substratą, o vazono dugną padengti storu drenažo sluoksniu. Kaip ir visiems kitiems kaudeksams, atėjus ramybės periodui, leisti pailsėti ir nelaistyti, kol jis vėl pradės auginti naujus lapelius. Lietuviškas šio augalo pavadinimas šiek tiek klaidinantis, todėl neapsigaukite – visos augalo dalys nuodingos.

Skėtras (lot. Firmiana colorata)

Dažnai šios rūšies kaudeksas turi išsikraipiusį tarsi balerina stiebą ir klevą primenančius lapus, todėl yra labai mėgiamas kolekcininkų, nes atrodo, tarsi mažas šokantis klevas. 

Norint užauginti didesnius šio augalo lapus, reiktų surasti jam šviesią vietą, kad gautų kuo daugiau šviesos. Šis kaudeksas taip pat gali užsimanyti numesti visus lapus, o prieš jiems sulapojant pavasarį, pražysta oranžiniais žiedais. Augimo stadijoje lieti reguliariai, bet saikingai.

Stefanija (lot. Stephania erecta)

Ši mergaitė turi į bulvę panašų kaudeksą ir dažnai, vystymosi periodu, užaugina žemyn svyrantį stiebą. Stefanija, kaip tikra moteris, po ramybės periodo ilgai ruošiasi, puošiasi, kol galiausiai vėl sužaliuoja, todėl auginant šį augalą reikia būti kantiems. 

Stefanija labai nemėgsta užmirkimo, todėl reiktų pasirūpinti, kad jos „kojos” niekada nebūtų užmirkę, laistyti labai saikingai. Persodinant šį augalą į laidų substratą, į žemę reiktų įkišti tik 20% viso gumbo, kitą dalį palikti išorėje. Tai apsaugos augalą nuo puvimo.

Jeigu, vis dėlto, kantrybę auginant Stefaniją prarasite, galite pagreitinti jos augimo procesus apgaubdami vazoną plastikiniu maišeliu ar stikliniu gaubtu, kuriame kaupsis drėgmė ir augalas greičiau pabus. 

Artimiau su šiais keistuoliais galite susipažinti užsukę į Pievas. Galbūt su jais greitai rasite bendrą kalbą ir įsigysite naują draugą namams, kurio kompanija tikrai pagyvins jūsų kasdienybę.